Tapo nereikalingas, kaip ir daugelis. Į klausimą „kodėl” niekas neatsakys, kaip ir į klausimą „kodėl” jį kažkas pasiims ir mylės. Tokia kasdienybė: ir niūri, ir graži. Bartas, laikinai priglaustas gerų žmonių, dabar laukia gražios, tos vienintelės akimirkos, kai jo akys susitiks su akimis to, kuris ateis parsivesti į namus