Gaila, kad jau tapo įprastu reiškiniu, kai staiga kiemuose atsiranda nematyti šunys ar katės. Šis šuo buvo vienas iš jų. Nežinome, ar jis buvo išmestas šeimininko, ar liko benamis mirus jam, ar pabėgo nuo jo (manome, kad galėjo būti skriaudžiamas). Ilgai jis neturėjo vardo, šaukėm įvairiausiais vardais – nereagavo. Kol galiausiai tiko Bobikas. Taigi, Bobis, atsiradęs mūsų gyvenvietėje, pirmiausia, pasirodė prie mokyklos, kur daug vaikų ir savo liūdnom, protingom akim iškart patraukė visų dėmesį. Bobis yra nepaprastai geras šuo: išauklėtas, klausantis, be galo mielas, protingas, tylus ir mandagus. Tiesiog trūksta epitetų apibūdint jo nuostabų charakterį. Pradėjome šerti šį šunį, leidome nakvoti mūsų namuose. Vieną šeštadienio rytą Bobis atėjo prie mūsų durų prašydamas pagalbos: jo pilve žiojėjo skylė (perkando kitas šuo), Bobis kantriai kentė skausmą ir labai drebėjo. Baisu pagalvoti, koks likimas jo lauktų, jeigu jis būtų paliktas likimo valiai, neturėtų kur prisiglausti. Puolėme gelbėti šunį, padėti sutiko veterinarijos klinika „Toto“, kurioje Bobiui buvo atlika operacija (kaip benamiukui – su nuolaida). Bobis savo kantrumu nustebino net medikus. Šiuo metu Bobis gydosi ir yra laikinai priglaustas mūsų namuose. Šis nuostabus šuo labai laukia gerų, mylinčių šeimininkų, nes būtent tokių yra vertas!