Boltas ne kartą patyrė išdavystės skonį, tačiau pasitikėjimo ir meilės žmogui jo širdelėje tai neužgesino. Jis labai nori bendrauti, nori dėmesio, nori eiti pasivaikščioti…Tačiau kol kas dienas tenka leisti vienišam voljere ir taip trokštamais savanorių dėmesio trupinėliais dalintis su dar keliasdešimt likimo draugų…Kodėl šis nuostabus šuo kažkam tapo nereikalingas? Juk iš tiesų – jis nuostabus: draugiškas, meilus, prieraišus ir toks, na…tiesiog labai charizmatiškas jaunuolis:) Be to, ir labai tvarkingas – jo kambarėlis visad švarus, jis kantriai laukia pasivaikščiojimų. Tačiau ne tik pasivaikščiojimų jis laukia, ir ne tik kantriai… Boltas nekantriai laukia šeimininkų: atsakingų, rūpestingų žmonių, kurie būtų verti jo ištikimybės.