Burbitos istorija – kaip daugelio kitų. Atkeliavo mergina pas mus iš Jonavos, kur ją kažkas ištrenkė iš pravažiuojančios mašinos ir nulėkė tolyn. Kalytė pora savaičių tupėjo toje pačioje vietoje, laukdama, kol grįš vadinamieji „šeimininkai”. Dar tiek pat laiko prisireikė, kol ją prisijaukino vietinė moteriškė, kad galėtų atgabenti mums. Prieglaudėlėje šunelė iš pradžių buvo išsigandusi ir artyn nieko neprisileido, įspėdama tyliu urzgimu – todėl ir gavo Burbeklės vardą 🙂 Tačiau vėliau, kai suprato, jog aplink – draugai, pavirto į didele meile ir prisiriškimu trykštantį šunį. Vėl gi – išskirtinės išvaizdos ir charakterio junginys. Panaši į japonų šunis akitas arba egzotiškąjį čiau-čiau, Burbė gali pasigirti puikiu stotu, žvilgančiu ryškiai rudu, kone oranžiniu, kailiu, skvarbiomis akimis ir į spiralę susukta uodega. Labai energina, mėgstanti lakstyti, dūkti po sniegą, stipri, ištikima ir kantri – tai išskirtinės asmenybės šuo išskirtinei asmenybei 🙂