Taip, tai įspūdingo dydžio, prieglaudos „puošmena“ – vardą gavęs pagal savo charakterį. Daug metų gyvenęs lauke, galbūt ir būtų likęs ten, kur jautėsi gerai, tačiau visi jo kolonijos katinai buvo žmonių nunuodyti žiurknuodžiais. Chamą ir jo draugą Mikį mums pavyko išgelbėti paskutinę akimirką.

Chamas – senjoras su charakteriu, todėl ir namų iki šiol neranda. Jam patinka būti paglostytam, bet jei per daug – gali švelniai priminti apie ribas. Patinka jam ir skaniai pavalgyti, o tai nesunku pastebėti – šis vyrukas bent du kartus didesnis už savo kambariokus.

Iš kitos pusės, jis gana ramus: kartais pažaidi su kamuoliukais, bet didžiąją dienos dalį mieliau praleidžia snausdamas skirtingose kambario vietose.

Viena Chamo akis – išskirtinė, kitokios spalvos. Nors tai atrodo „ypatingai“, iš tiesų tai yra rainelės melanozė. Šiuo metu ji jam jokių sveikatos problemų nekelia, tačiau svarbu žinoti, kad visada išlieka mažas šansas, jog ši būklė ateityje gali suvežėti.

Labai norėtume Chamui surasti namus – tokius, kur šeimininkai ieško ne prielipos, o savarankiško, oraus katino, kuris gerbia jūsų ribas, o jūs – jo.