Šuniui tokį vardą davė jį radusios merginos, kol keliavo nuo Žvėryno, kur buvo rastas sušalęs, sušlapęs, alkanas, bet linksmas, iki mūsų prieglaudos.
Girdėjome kalbų, jog tai vienos bobutės, gyvenančios Žvėryne, šunelis, išleidžiamas pasivaikščiot vienas. Vienas per gatves ir sankryžas. Po kiemus ir aplink konteinerius jis ir papietaudavo.
Nežinome kur bobute gyvena, kad galėtume atvežt jai šunelį. Nuvežus į Žvėryną šuniuką paleist ir tikėtis, kad jis pats, kaip jau daugelį metų, grįš namo pats – sąžinė neleidžia. Tai va ir turime labai linksmą, visais visuomet besidžiaugiantį, energija trykštantį vyresnio amžiaus šuneliuką, vardu Dingo.

Po kirpyklos, maudynių ir spa procedūrų šuniukas atrodo kaip mažas pudeliukas – atjaunėjęs, mielas ir stebinančiai švelnučiu garbanotu kailiuku!