Dūmas
Liks atmintyje
Prieglaudoje praleidau: | ||
---|---|---|
Metai: | Mėnesiai: | Dienos: |
1 | 0 | 21 |
Maždaug penkiolikos metų patinėlis – dar vienas „grindinukas“, atmynęs pas mus iš sostinės. Tačiau penkiolika metų jam nė kiek netrukdo! Kai mažoj keturkojėj širdelėj turi tiek daug gyvenimo džiaugsmo ir energijos, gali kartais ir trisdešimties sulaukti! (kažką panašaus Jums pasakytų Dūmas, jei mes turėtume proto suprasti šunų kalbą) Jo gauruotoj sieloj draugiškumo neištrynė gyvenimo negandos ir iš žmonių rankų sulauktos neteisybės ir negandos – Dūmas draugo ieško kiekviename sutiktame žmoguje, kuriame yra tvirtai pasiryžęs surasti kažko gero. Turbūt, todėl dažnam su juo pabendravusiam lūpose pradeda virpčioti šypsena…
Be draugiškumo Dievulis nepagailėjo Dūmui ir sveikatos bei stiprybės, todėl penkiolika metelių it kelioninė kuprinė sprando nesveria, šunytis mėgsta ir pastrakalioti, ir pašokinėti aplink, tarsi sakydamas: „Ei, niurzga, nusišypsok! Man tiek metų, ir aš sugebu atėjusiu pavasariu džiaugtis, o tu čia stovi susiraukęs, geriau eime palakstyti!”. Šia savo savybe jis mums primena kitą Senjorų prieglaudėlės gyventoją Lakį, kuris, mūsų visų dideliam džiaugsmui, prieš maždaug pusę metų iškeliavo į naujus gražius namus.
Dantys graužti kaulus yra, sveikatos vaikytis kamuoliuką yra, šelmiškumo akyse pralinksminti net ir pikčiausią uošvienę – irgi, trūksta tik šeimininkų. Padėsit? 🙂