Jeilis – vienas iš dviejų broliukų, kuriems labai pasisekė. Visų pirma pasisekė todėl, kad jie gyvi, sveiki, sotūs ir nešąla lauke. Visų antra, jie tikrų tikriausi rainiai (dievinu rainius, tai nesusilaikiau nuo šališko komentaro :)). Trečia, jie draugiški, ypač Jeilis, paskui kurį, nors ir ne taip drąsiai, lekia ir Berklis pasitikti žmogaus prie kačių kambario durų. Jeilis – katinukas rankinukas. Tik ir taiko progą pakišt ar uždėt savo rainą uodegą ar visą kūnelį ant žmogaus.

Priešistorė: šie rainiukai užsiliko pas mus po rumunų programos, kuriuos atvežė sanitarinė tarnyba, sugavusi mažuosius Kanto g. O užsiliko pas mus, nes sveikatos būklė, t.y. žiaurus rinotracheitas, neleido jų operuoti, o ką jau bekalbėt apie paleidimą atgal į kiemą. Vienas buvo visai užlipusiomis akimis, manėme, kad bus labai prastai, o kitas su viena akele, apimta ligos. Tikrai nemanėme, kad rezultatas po akyčių gydymo bus toks, koks dabar yra.