Liūtiškasis Kimas. Kimas didelis, gražus šuo. Tačiau jis dar nesupranta, kodėl buvo išduotas – nepasitiki ateinančiais žmonėmis. Vos atėjus tvarkyti lauko voljerų pasigirsta skardus Kimo lojimas. Pradžioje vos atvėrus duris į Kimo voljerą, jis nerdavo į savo būdelę ir nenorėjo prieiti prie žmogaus. Po truputį bando pratintis prie savanorių, bando suvokti, kad čia jo niekas nenuskriaus. Su žmonėmis jau draugiškas, tačiau su kitais gyvūnais draugauti nenori. Šunelis visiškai sveikas, jokių sveikatos problemų neturi. Atvyko iš Vilniaus kolegijos, nes ten po aštuonerių metų darbo tapo nebereikalingas. Kimas primena liūdną liūtuką. Matant jo žvilgsnį taip ir norisi eiti prie jo, nuraminti, apkabinti. Šuo labai gražus, tankaus, minkšto kailio, prie kurio malonu prisiglausti ir jį paglostyti. Kimui labai reikia namų ir ištikimo šeimininko. Kimas pasižada būti ištikimu sargu ir pačiu geriausiu draugu.