Jauna, labai meili katytė. Kitė Lesės prieglaudoje glaudžiasi jau ilgiau negu pusę metų. Jos žvilgsnis labai protingas, žiūri tiesiai į akis, viską girdi, viską mato. Pirmomis dienomis tik gulėjo susirietusi ir nejudėjo, mažai valgė, bet dabar ji jaučiasi geriau. Jai labai reikia namų. Nuo nuolatinio buvimo narve išsivystė savotiška agorafobija – ji bijo būti didelėse erdvėse, todėl kačiukų kambaryje jaučiasi nesaugiai ir bando grįžti į narvelį. Naujuose namuose Kitė neturėtų narvo, tai jai padėtų įveikti šią baimę. Beje, ją jau buvo įsivaikinę žmonės, bet atvežė atgal dėl piktų nuomininkų. Apie Kitę atsiliepė labai šiltai.