Koris
Rado namus
Prieglaudoje praleidau: | ||
---|---|---|
Metai: | Mėnesiai: | Dienos: |
1 | 7 | 10 |
VĖJAS, GREITIS, NUOTYKIS… GREITIS… VĖJAS…
Ojė… Tu mane girdi! Taip, tai aš – Koris. Esu aukštas ir išvaizdus vaikinas, dar visai jaunas. Kaip jau supratai, man patinka veiksmas, grynas oras, vėjas, švilpiantis tarp ausų… Aš tai dievinu, o tu? Ilgiems pasivaikščiojimams kviečiu ir tave prisijungti!
Mano nuotykių troškimas kartą manęs vos nepražudė. Nepamenu, kodėl atsidūriau šalia autostrados, netoli Maišiagalos. Labai gerai prisimenu tik tai, kad kitoje gatvės pusėje buvo nuostabus, viliojantis vaizdas ir norėjau būti ten.., kai išgirdau cypiančius priešais save automobilio ratus. Ne, ne, nuotykis baigėsi laimingai, visi liko sveiki: ir aš, ir vairavęs žmogus. Tas nepažįstamasis, kurį išgąsdinau, laimei, manimi pasirūpino – taip atsidūriau „Lesės“ prieglaudoje. O, kiek čia veiksmo! Kiek draugų! Jau maniau – dabar tai pašėlsim! Bet mūsų tiek daug, o žmonių tiek mažai… ir jie rūpinasi visais, o aš norėčiau, kad rūpintųsi tik manimi! Karštomis vasaros dienomis gulėtume kartu pievutėje, eitume išsimaudyti, rudenį važiuotume grybauti ar šiaip ką nors smagaus sugalvotume, užklupus žiemos šaltukams būčiau atidus klausytojas ir pašnekovas šiltuose namuose. Ak, tikiuosi, kad tu mane girdi ir supranti, ką noriu tau pasakyti… Laukiu tavęs. Mane rasi Buivydiškėse, Klinikų g.1.
Priešistorė:
Šunelis rastas autostradoje prie Maišiagalos. Šunelio gelbėtoja vos nepartrenkė jo, kai nabagas netikėtai išbėgo į kelią.