Kažkada turėjau namus. Gal ir nekokius, nes juose neliko man vietos ir buvau išmesta į Vilniaus Lazdynų kiemus vargo vargti. Jau turėdama tuos namus vaikelius gimdžiau lauke, kurie, ar mirdavo patys, ar piktų kėslų pritvinkę juos pradangindavo. Gerosios moterėlės maitino mane ir dar visą šutvę kackų, kad net patapome tokios storulkos, bet namų namučių vis vien labai noriu. Dabar tupiu vetklinikoje, kur dieną naktį godoju, kada tas vienintelis, kuris neabejingas varguoliams, pamatys mane ir atvers man savo širdį.

Katytė Kozi, kliniškai sveika, pilnai pratestuota, jokių katininių ligų neturi, išnaikinti vidaus ir išorės parazitai, paskiepyta kompleksine vakcina, sterilizuota. Labai labai laukia
naujų namų, kur būtų mylima ir globojama.