Laris
Rado namus
Prieglaudoje praleidau: | ||
---|---|---|
Metai: | Mėnesiai: | Dienos: |
2 | 0 | 7 |
Pusė šimto kilogramų tyros meilės!
Taip taip, jei norite savo gyvenimą papildyti meile, visai nereikia jos ieškoti toli. Jos trūkumą galite bandyti užkaišioti nusipirkdami kilogramo dydžio šokolado plyteles ar kelis kilogramus naujų drabužių, tačiau tai padės labai labai trumpam. Tiesa, Laris niekam savo meilės ir neketina parduoti, jį papirksite savo paglostymu ar skanesniu kąsneliu. Meškino meilės kilogramais irgi išmatuoti negalime, pagaliau, to juk visai ir nereikia! Šis 7 metų fainuolis mylės Jus už kiekvieną pasivaikščiojimą ir šiltą pastogę, nes puikiai prisimena, ką reiškia gyvenimas stingdančiame šaltyje ir deginančiame karštyje.
Lario istorija labai skaudi – jis niekada neturėjo normalių namų, net ir būdos, į kurią tilptų. Gyveno pririštas kaimišku „lenciūgu”, pietų gaudavo retkarčiais, o kartą, atsibodęs savo „puikiesiems šeimininkams”, buvo sužalotas metaliniu strypu į galvą. Už tai, kad yra šuo. Nuo to laiko Laris nemato viena akyte, bet tai jam gyventi visai netrukdo.
Jei turėtų didelį šiltą voljerą ir šeimininkus, kurie žino, kad šunį privaloma vedžioti bei mylėti, Laris galėtų gyventi ir kieme. Ne, jo pareiga ne kiemą saugoti, o būti žmogaus draugu. Dideliu, mylinčiu draugu. Gal nori papildyti savo gyvenimą nesibaigiančia meile? Žinoma, jei tik pats prižadi tokią suteikti Lariui.