Leopoldas-nuostabus, pūkuotas, tiesiog karališkas katinas, nors ir išduotas žmonių, ir ilgą laiką gyvenęs lauke, nepamiršęs kaip reikia garsiai murkti, švenlniai glaustytis ir užkariauti aplinkinių širdis.

Šis katinas, kaip ir dauguma Lesiukų, kažkada turėjo namus, bet jau kurį laiką glaudėsi viename kieme Šeškinėje. Kaip jis ten atsidūrė neaišku, spėjame, kad tiesiog atsibodo šeimininkams, kurie net pasirūpino išoperuoti katinišką pasididžiavimą- priekinių kojyčių nagus, idant nedraskytų brangių baldų. Tačiau net ir be jų juodukas savo kieme sugebėjo įvesti tvarką- išvarydavo visus ten užklydusius vyriškos giminės konkurentus. Nuostabiu katinišku charakteriu užkariavęs visus namo, kurio kieme glaudėsi, gyventojus katinas gavo Leopoldo vardą. Jis kasdien laukdavo kol pamatys išeinančią vieną iš tariamų šeimininkių- matitintojų, miauksėdamas pasitikdavo kitos jį šeriančios moters automobilį, o jai išlipus trindavosi į kojas, lipdavo ant kelių ir garsiai murkdavo, laukdamas skanaus kąsnelio. Ir visgi, nors katiniškas gyvenimas kieme Leopoldui nebuvo toks jau blogas, manome, kad tokiam karališkam ir vis dar truputį išpaikintam katinui reikėtų saugių ir jaukių namų, kur galėtų gulinėti ant pagalvėlių ir begaliniu meilumu atsidėkoti šeimininkams už glostymus, maistą, šiltą vietelę ir svarbiausia- meilę.

Leopoldui maždaug 4 metai.