Luru – toks mano naujasis vardas. Gyvenau pora metų savo šeimininko namuose. Kiekvienais metais turėdavau kačiukų, kurie visada po gimimo dingdavo… Ieškodavau ir kviesdavau juos, bet jie neatsiliepdavo. Tik mačiau, kaip šeimininko rankos sudėdavo mano mažulius į maišą ir jį užrišdavo… Nuo nuolatinio nėštumo labai sulysau, dabar sveriu vos pora kilogramų. Bet mano pasakojimas tuo nesibaigia. Šiandien labai keista diena, nes viskas pasikeitė. Šį kart šeimininko rankos į maišą įkėlė mane… Ilgai važiavome automobiliu, bijojau net sujudėti. Tada atsidūriau veterinarijos klinikoje, girdėjau šeimininko žodžius: „…ji negaudo pelių… išranki maistui… nereikia man jos, draugai sakė duos veislinę… užmigdykit šitą…”. Labai gailiuosi, kad nesu veislinė, bet tokia jau gimiau… Gydytojai pažiūrėjo į mane ir pasakė, kad nemigdys. Tada vėl buvau įdėta į maišą ir važiavau toliau. Privažiavom kitas duris… Jaunos merginos ilgai šnekėjo, kažko klausinėjo šeimininko, o galiausiai su visu maišu buvau atiduota joms. Kurį laiką sėdėjau bokse, tada mane nunešė į globėjos namus ir įkurdino rūsyje. Šiek tiek tamsu ir šalta… Bet viena mergina pasakė, kad po kurio laiko ateis žmogus ir išsineš mane iš čia. Keliausiu į naujus namučius, kur mane mylės, glostys, rūpinsis ir niekada neišduos… Dabar aš laukiu to žmogaus. Nors man vis dar nejauku, tikiu, kad vieną dieną galėsiu atsikvėpti ant jo kelių… Sterilizuota 🙂 Iš šeimininkų gavome laiškelį, jog katytė labai miela, gyvena bute, valgo Royalį, žaidžia su žuvytėm (akvariumo) 🙂