Dovanojama jauna, apie 1 metukų amžiaus kalytė. Mažė, pasirodo, turi be galo retos veislės – Pikardijos melsvojo epanjolio (http://www.facebook.com/pages/Pikardijos-melsvasis-epanjolis/210886735621770?sk=wall )- bruožų. Nors kalytės patekimo į mūsų globą istorija buvo išties be galo liūdna ir sukrečianti, tačiau apie tai mes kalbėti jau nenorime, norime pamiršti ir pasipasakoti, kaip mums sekasi dabar, kai Mažė jaučiasi pagaliau saugi, mylima, bet vis dar nekantriai laukianti savo paskutinės stotelės – savo tikrų namų ir vienintelio, naujojo šeimininko.
Mažė labai norėtų turėti nuosavą valdą, bet gyventi namučiuose (ne lauke), labai būtų super aktyvūs šeimininkai arba tie, kurie mėgsta vaikščioti su šuneliu ar kartu džiaugtis gamta, kad ir savo pievutėje prie namučių. Ji visa atsigauna, kai išeiname pasivaikščioti į pievą, džiaugiasi kiekviena akimirka, tačiau miesto šurmuly jos nelabai įsivaizduojame.

Šunytė puikiai sugeba pasibūti ir viena uždaroje teritorijoje, žino savo valdas. Mažė puikiai elgiasi namuose, turi savo guoliuką, kuriame miega (senas fotelis), labai kantri su tualeto reikaliukais 🙂 (nei karto nėra padariusi namuose „dovanėlės”). Klauso be pavadžio visiškai, gal kažkiek, kaip jaunas šunelis, yra vis dar padykus, kartais mėgsta pralįsti pro tvorą apsiuostinėti, bet niekada nenubėga toliau ir parbėga vos pakvietus. Drąsiai galima vežtis į miškus, pievas, ji laikosi žmogaus. Sargi, tačiau protingai, bet jeigu tyliai naktį norėsite grįžti namo, nenorint, kad apie tai sužinotų kiti šeimos nariai – jums tai nepavyks! 🙂 Ji budri kaip kareivėlis ir tikrai amtels ir praneš namiškiams, kad kažkas eina pro duris.

Puikiai sutaria su kitais gyvūnais – katėmis, šunimis, ir nors turi medžioklinio kraujo, ji visiškai nereaguoja į laukinius gyvūnus, paukčius ir t.t.

Kalytė vidutinio ūgio, ties žmogaus keliais, tačiau labai lengva. Gan išranki maistukui, bet mėgstamą meniu jos visą žinome ir tikrai rasite kartu sutarimą.
Na, kaip ir visi gyvi padarėliai, mes, be abejo, turime ir kelias ydeles 🙂 Bet apie jas (jos tikrai nėra baisios, o juk niekada nevėlu tobulėti) Jus informuosime telefonu. Juk tuo ir žavūs tie mūsų keturkojai – su savo pliusias ir, žinoma, mažyčiais minusais, tai juk jų charakteriai, savybės :).

Dar vienas nuostabus dalykėlis – Mažė moka apsikabinti atsistojus ant dviejų letenėlių… Ir ji yra gan jautri, tai turbūt pasekmė jos praeities ir likę prisiminimai apie su ja labai žiauriai pasielgusius žmones. Todėl balso kėlimas ar griežtesnė bausmė ją gali gąsdinti labiau nei kitą šunelį.

Taigi, tikiuosi sudomino mūsų gražuolė šunytė ir Jūs perskaitę šį mažą aprašėlį pagalvojote: „va tai yra šuo, kurio aš visą laiką ieškojau”… O gal ji tiesiog primena jums Jūsų buvusį augintinį, o gal sukėlė begalinę simpatiją? Labai laukiam Jūsų skambučio, nes Mažei labai jau reikia tikrų namų!