Esu dramatiška ir maža, bet be galo miela asmenybė 🙂 Mano gyvenimas prasidėjo, galima sakyti, Dramos teatro kieme, kur mane atsivedė kažkada ten sumušta ir išmesta mano mamytė. Tokių gražuolių kaip aš nemėgstantys žmonės grąsinosi mus visus su broliais ir seserimis išguiti iš ten, todėl atsirado dėdės ir tetos, kurie ištiesė mums pagalbos ranką. Aš patekau pas vieną pačių geriausių 🙂 Nesuprantu kodėl, bet ji labai džiaugiasi, kai aš kaip vijurkas vaikausi kamuoliuką, laižau geras rankas arba spardausi miegelyje… Paglosto kaskart, kai savo reikaliukus padarau tvarkingai ant laikraščių. Ir sako man, kad jau tuoj tuoj aš iškeliausi į tikruosius namus, kur mane mylės ir glaus… Gal tu būsi tas žmogus, kuris man juos suteiks ir kartu vaikysis kamuoliuką? Aš labai gera… ir būsiu dar geresnė… Tik paimk mane.