Moteris savo sergančiam vaikui parnešė šunį, ir namai prisipildė džiaugsmo…..iki tos dienos, kai vaikas pasveiko. Jam šuns nebereikėjo. Vaiko mama išmetė šunelį į laiptinę. Kalytė ten „gyveno” 4 paras, atsirado gerų žmonių, kurie šunelį maitino…..Pas mus kalytė pateko todėl, kad mūsų savanorė ir buvo tas geras žmogus, maitinęs ir globojęs šunelį