Labas, žmogau.

aš esu katinas vardu Mikis. Prieš du metus, dar būdamas nedidelis kačiukas, gyvenau „Lesėje” ir, neilgai trukus, radau namus. Užaugau ir tapau dideliu katinu. Visai neseniai šeimininkai kraustėsi, o aš buvau jau toks didžiulis, kad net nebetilpau į transportavimo dėžę. Dėl šios priežasties šeimininkai manęs nepasiėmė, tad vėl atsidūriau prieglaudoje. Bandau laimę antrą ir, tikiuosi, paskutinį kartą.

Žodžiu, esu paprastai nepaprastas katinas: išvaizda nuo kitų rainų kačių skiriuosi tik trumpa uodega, na ir aišku, savuoju mielu ir indvidualiu snukučiu. Nors man 3 metai, bet spinduliuoju savo meile ir energijos gausa tarsi mažas kačiukas (juk juo būdamas praeitą kartą radau namus, tad gal, apsimetus tokiu, pavyks ir šįkart?).

Prieglaudos narvelyje nelabai turiu ką veikti, tai kartais su kaimynais pasimušam per grotas, rezgam planus, kaip atkreipti žmonių dėmesį. Ir žinote ką? Su kaimyne Blanka nusprendėme draskyti kartonus, kad savanoriai, tvarkydami narvą, ilgiau laiko praleistų su mumis. Planas chuliganas baigėsi tuo, kad mums dviem nusprendė nebedėti kartono iš viso, o juk taip gerai sekėsi… 😁😁 Nebijok, išauklėtas ir mandagus šiaip katinas esu, žmonių nedraskau, per daug juos myliu.

Savo meilumą dvikojui parodau vos jam įėjus į kambarį: iškart imu glaustytis prie narvo grotų ir iškišęs leteną pro jas bandau pačiupti žmogų, įsitempti pas save ir daugiau niekada nebepaleisti. O jei jau pažaidžia su manimi ar pasiėma į glėbį…

Gal atrodo, kad dabar neblogai gyvenu, tačiau narve darosi ankšta, o ir kartono nebegaunu, kaimynai užkniso, tad nėra ką veikti, o narvo grotos – ne pats patogiausias pasikasymo būdas. Todėl, jei esi pasiruošęs suteikti man – gražiausiam, nuostabiausiam katinui namus ir nuolatinius pakasymus, atvyk į mano laikinąją gyvenimo stotelę, „Lesės“ prieglaudą Klinikų g. 1 Buivydiškėse. Įsimylėk, pasiimk namo ir, pažadu, kad nebegalėsi suprasti, kaip galėjai gyventi be manęs.

Su meile,
Mikis. 🧡