Katytė Mona išaugino savo mažylį Kaprį, taip pat ir priglaustinuką Boksą 🙂 Jau skiepyta ir sterilizuota, laukia naujų šeimininkų 🙂 Globėja apie Moną „Mums jau sekasi neblogai, kartu esame jau keturias dieneles ir beveik pripratome viena prie kitos. Pradzioje Monai mano namai pasirode labai baisus, buvo nejauku visur vaikscioti, lipti, uostyti, o dar tie zmones nematyti…. Nu tikras siaubas! Nors Monai patiko buti glostomai, i rankas paimama nesileido ir nesileidzia iki siol. Gal blogi prisiminimai? Gal paskutini karta ja paeme zmogus ir ismete? Kazi kaip ten buvo.
Mona, nors ir pamineta kaip rami katyte, dabar jau darosi isdykusi 🙂 Megsta ir padukt.. O svarbiausia viska istyrinet. Kiekviena kampa, kiekviena sniureli, kiekviena menknieki pauostyt ir patikrint.
Su katyte problemu tikrai nera ir neisivaizduoju kaip tokia katyte gali sukelti kokiu nors problemu. nieko nesudraske, nagus pagalanda tik jai skirtoje vietoje (patiesem kilimeli, tai tik ten ir dirba 🙂 ), nakti ne garselio neisleidzia ir tyliai miega.
Katyte reikia laiko prisipratinti (manau kad man pavyko po 4 dienu), nes yra labai baiksti, taciau prisipratinus ji atiduoda visa turima meile, nors ir nedrasiai bet su kaupu. Glaudziasi, trinasi. O paciai jei demesio neskirs, nueis, atsiguls ir miegos. Tikrai neislepus grazuole 🙂
Kas keisciausia ji grazeja su lig kiekviena diena. Kai pasiemiau ji man buvo paprasta katyte, kuria mylesiu ir priziuresiu. O dabar, ji tikra grazuole, balta krutine ir pilvukas, nuostabaus grozio akytes, kaip tikra tigriuke atrodo!
Katytei Monai reiketu ramiu, jaukiu, siltu namu, kad galetu galu gale priprasti prie vienos vietos ir ten gyventi. Labai noreciau pati ja auginti, taciau daznai tenka keliauti, tad tinkamai net ir noredama negaleciau pasirupinti.. Nors mano sirdis visada liks kartu su ja!”