Į prieglaudą Morkus atkeliavo kartu su savo sesute Nindze po to, kai mirė jų šeimininkas. Nindzė jau rado
naujus namus, o Morkus vis dar laukia. Ir laukia jis tiesiogine prasme – prie durų. Ten jį beveik visada ir
rasite: sėdintį, stebintį kiekvieną įeinantį ir tyliai tikintį, kad galbūt šiandien ateis žmogus būtent jo pasiimti.
Morkus labai mėgsta žmogaus dėmesį, mielai leidžiasi glostomas, tačiau kaip tikras katinas kartais parodo
ir savo ribas. Gavęs meilės ir dėmesio, jis ramiai grįžta į savo „postą“ prie durų – laukti. Tikimės, kad vieną
dieną tos durys Morkui atsivertų ne į prieglaudos koridorių, o į tikrus namus.