Vasarą vaikai rado krūmuose Gilužio g. akivaizdžiai naminę katę, kuri visus sekiojo, kniaukė prašydama valgyti, trynėsi į kojas, meilinosi ir visais kitais būdais rodė, kad norėtų namo. Maistą nešiojo jai visu kiemu. Tačiau niekas jos taip ir nepasiėmė. Priartėjus rudeniui ir atšalus orams, vaikų mamos susirūpino, kad katukė nežūtų. Paskambino pažįstamiems savanoriams. Prieglauda permanentiškai perpildyta, tad buvome pasiruošę tarpininkauti ieškant šeimininkų pagal išgales – nufotografuoti katę, paplatinti jos nuotraukas savo interneto resursais. Tačiau, lyg per stebuklą, vieną prieglaudos senbuvę įsikatino, taigi atsilaisvino narvas viename iš karantinų.
Katulė su prabangiu pūkuotu sidabriškai pilku kailiu ir švelniu žvilgsniu, pavadinome ją Nica. Be galo meili ir murkli, geba palaikyti pokalbį negarsiu miaukčiojimu. Mėgsta sėdėti ant kelių, dievina šukuotis. O šukuojame daug, mat pagyvenus krūmuose kailiukas aptriušo, atsirado sąvėlų. Na bet tai pataisoma geru maistu ir trupučiu meilės. Turi gerą apetitą, matyt, atsistato organizmas po poros mėnesių benamystės. WC reikaliukai be priekaištų. Ideali katė laukia jūsų skambučio!