Ši kalytė pateko pas mus iš Vilniaus, kur mirus jos šeimininkei giminaičiai atvežė ją užmigdyti. Tik patekus į prieglaudą, mažylė labai stresavo. Draskydavo kambarėlio duris, cypdavo išgirdusi žmogaus balsą, bijodavo šunų lojimo. Jau pradėjo nerimauti, ką gi reikės daryti su tokiu streso kamuoliuku… Bet praėjus kuriam laikui, įkurdinus ja su kitais šunimis, pradėjo žaisti, eiti į lauką jau pakelta uodega ir kalbindama savanorius su ja padūkti 🙂 Ši panelė yra labai tvarkinga, kantriai laukia, kol bus išvesta pasivaikščioti ir nieko nepridaro kambariuke. Gražiai vaikšto su pavadžiu, sutaria su kitais šunimis.