Kalytė vardu Olia-lia. Gyveno nuosavam name kartu su savo mylinčiu šeimininku, mėgdavo palakstyti kieme. Svetimus katinus vaikydavo, su savais kartu miegodavo arba niurkydavo. Vasarą mirus šeimininkui, jo vaikai kelis mėnesius bandėm ieškoti naujų šeimininkų per draugus ir gimines, bet nepasisekė. Šuniukas dirbdavo skambučiu, tik atidarius vartelius, ji kažkokiu būdu išgirsdavo net būdama viduje ir pradėdavo loti. Pasakojo, kad juokindavo visus, kai pietaujant prie stalo, baksnodavo visiems į koją su snukiu, prašydavo pavaišinti.
Labai miela, jauki kalytė. Įpratusi glaustis prie žmonių. Dar tikrai jauna – kokių 5-6 metų, energinga. Mažutė, smulkutė, meili mergytė laukianti sau skirtų namų!