Jo kailiukas lyg nutapytas ant drobės: balta maišosi su juoda, vienoje vietoje lieka juodi dryžiai, kitur nelygiai nusidažo pilkai, tačiau dar lieka baltų vietų, lyg būtų likę nepanaudotų baltų dažų. Būtent tokios spalvos debesys užslinko tada, kai sugalvojome jam vardą, ir prasidėjo liūtis su perkūnija… Nepaisant tokio galingo vardo, Perkūnas yra meilus ir geras katinas. Nors dar būna pakrūpčioja nuo staigesnių judesių, tačiau labai mėgsta paglostymus ir murkia garsiau už vasarinę perkūniją.

Kačiukas namų globoje Kaune.