Miau !!! Aš esu pukutė Pūka, ir noriu Jums pasirodyti!

Aš labai iškalbi, mėgstu kalbėti ir kalbinti ir vėl kalbėti taigi paklausykite mano istorijos:

Kai buvau visai tik kačiukas mačiau tik tamsą ir jaučiau tik mamytės kvapą, kai paaugom mamytė mus išvedė iš tamsos ir aprodė vasaros apgaubtą pasaulį. Buvo taip gera ir šilta lauke, dūkti ir šėlti drauge. Visas dienas dūkau su sesėm žolėje. Vėliau ėmė darytis vis šalčiau, medžiai apsigaubė auksu. Aš taip grožėtis norėjau tais medžiais bet kojelės vis pašaldavo bežiūrint… Vėl teko grįžti į tamsą naktim, ir ryto tekdavo laukti vis ilgiau. Ir štai, mes juk nežinojom jog mūsų namai yra kažkieno rūsiai… Piktos moterys ir dėdės vaikė mus, o mes taip nenorėjom išeiti, juk čia šilta ir gera. Kitą dieną mums buvo šokas, kuomet kur beėjom – visur tamsu, visi langai užkalti, taip baisu pasidarė jog niekada nebepamatysiu rudenio vaizdų. Staiga vėl atėjo tetos, nematytos neregėtos, su jom ir padaras keturkojis kuris vis išduodavo kur mes slepėmes… mes galvojom, kad dabar tikrai mum bus blogai, pasigirdo lojimas, šurmulys ir štai aš jau dėžutėje… Buvau pirmoji pagauta, ir labai bijojau. O dabar aš labai graži dama, kad ir maža bet vistiek dama. Mėgstu šėlioti, dūkti… Bet mielas žmogau, ar žinai ko aš noriu labiausiai? – namų… Namų kuriuose galėčiau tupėti ant palangės ir vėl išvysti rudenio grožį nebešalant letenėlių… Pamatyti tokį ne vieną – o tūkstantį ir vieną… Prašau pamatyk mane, priglausk ir niekada nepaleisk…
Sumurkiu TAU – aš laukiu.
Mano tetos globėjos numeris — 868540652