Gal, kad esu juoda, mane vadina Puma. Aš dar labai jauna. Man eina tik trys mėnesiai. Esu linksma, sveika, vikri, žaisminga. Dūkstu nuo ryto iki vakaro. Mielai einu ant rankų ir leidžiuosi į smagius žaidimus su žmogumi.

Ten, kur aš dabar gyvenu – laikina mano priegloba. Aš soti ir apgaubta dėmesio bei šilumos.

Bet buvo ir labai liūdnų valandų. Kartą, mane jau paūgėjusią, įmetė į maišą ir nunešė į mišką. Nunešė, iškratė iš maišo ir paliko. Vienut vienutėlę, klaidžiame, man nežinomame miške. Kurį laiką nieko nesupratau ir gailiai miaukiau, šaukdamasi pagalbos. Tačiau manęs niekas negirdėjo. Miaukiau tol, kol išseko jėgos. Daugiau nieko neatmenu.

Pabudau ant kažkieno rankų. Jos meiliai glostė mane, paskiau paleido ant grindų. Užuodžiau gardų maisto kvapą ir prišliaužiau prie dubenėlio. Lakiau pienelį, o belakdama vis labiau jo norėjau. Tačiau buvau sudrausta, kad nepersivalgyčiau. Taip apsigyvenau ten, kur dabar esu. Mano šeimininkė mane myli, palepina maistu.

Ūgtelėjau ir tarsi užmiršau visas nuoskaudas, padarytas pikto žmogaus.

Laukiu savo tikrojo šeimininko. Pažadu, kad būsiu tokia pati linksma, žaisminga ir meili. Piktų aibių nekrečiu, moku naudotis tualetu. Ir laukiu… Laukiu…

Tik nepalik manęs…

Skiepyta 2 kartus.

Gimimo data 2010 m. lapkričio mėn.