Tai ta pati Puma, rasta pririšta prie prieglaudos su rašteliu. Taip nelaimingai susiklostė, kad Puma tapo nebereikalinga, niekieno, bet ar tai reiškia, kad nebėra daugiau šansų jaustis mylima? Puma jau priprato prie krūvos naujų žmonių ir šunų ir dabar mokomės būti paklausiu šuneliu. Kalytė labai energinga ir primena kaimo šunelį, kuris nemoka vaikščioti su pavadėliu, lekia, viską tyrinėja, ir, nors tai trukdo susikoncentruoti mokslams, jau darosi aiškiau, kas yra drausmingumas. Ji tikrai labai linksma ir lauke praleistų valandų valandas, netgi jei reikėtų mokytis visokių komandų! Tačiau kad pamatytumėt, kaip ji nenori grįžti į narvą… Kai reikia uždaryti narvo dureles, Puma pradeda garsiai sielvartauti – inkšti, loti, tarsi sakytų, jog čia jai ne vieta, jog ji turi būti mylima, gauti daug dėmesio! Nors Pumai jau šešeri, širdyje ji visgi kartu ir labai maža mergaitė, ir poniutė: labai nuoširdžiai tiki sulauksianti naujo gyvenimo draugo ir supranta, kad narvas jai nėra tinkami namai. Prašome, ateik, susipažink ir pamatyk, kokia ji žavinga ir miela visomis prasmėmis.