Rainiukei iš dalies pasisekė- ji pakliuvo į Lesės globą, tad nuolatos užtikrintas šiltas guolis ir sotus pilvas. Tačiau ji jau ilgokai užsibuvo prieglaudoje, pernelyg ilgai. Jai pagaliau reikia tikrų namų ir šeimininkų, prie kurių prisiglaudusi ji galėtu leisti jaukius vakarus ir kurių ranka jai pakasytu ausytę.
Kai kurie savanoriai ja pavadina ,,nematoma kate”. Nematoma, nes ji nesiveržia rodytis tol, kol akis pati už jos neužkliuva. Prieglaudoje daug kačiu, kai kurios pamačiusios žmones pradeda bruzdeti savo narveliuose. Tad natūralu, jog praeivių žvilgsniai pirmiausia krypsta i jas. Tačiau atvėrus šios nuostabios mergytės narvelio duris, atsiskleidzia tikrasis katulės grožis ir gerosios savybes. Nors ir kirptaausė, kadaise gyvenusi lauke ši daili rainiukė yra tikras mielumo ir švelnumo įsikūnijimas. Rami ir kukli gražuolė atidarius narvelį ir ją švelniai pakalbinus atsiskleidžia gražiausiomis savo spalvomis, glaustosi, murkia ir prašo dar ir dar paglostyti ir jau tada tikrai būna sunku ją palikti ir uždarius narvą toliau tvarkytis. Katytė puikiai sutaria tiek su kitais katinais, tiek su žmonėmis. Nuolanki, nelinkusi dominuoti.
Žmonėms, kurie ją priims į savo šeimą atsilygins savo dosnia katiniška meile. Pastebėkite šią nuostabią gražuolę!