Riteris

Rado namus

Prieglaudoje praleidau:
Metai: Mėnesiai: Dienos:
1 1 7
16049
Rūšis:
Katė
Miestas:
„Lesė“, Vilniaus skyrius
Vardas:
Riteris
Lytis:
patinėlis
Veislė:
Mišrūnas
Dydis:
Kailio tipas:
trumpaplaukis
Spalva:
raina
Sterilizacija:
taip
Skiepai:
ne
Bruožai:
Aprašymas

Riteris apsiprato su regėjimo negalia. Jei tik galėtų – įsitrintų iš malonumo į paausiuką glostantį žmogaus delną 🙂 Jis ne tik mėgaujasi žmogaus dėmėsiu, bet taip pat atpažįsta dažnai besilankančių savanorių balsus: į juos reaguoja, tiesiasi jų link ir laukia atidaromo narvelio garso bei po to sekančių glostymų 😉

Riteris – tiesiog tobulas kačiukas. Pažadame ir netgi garantuojame, kad vazonai neduš, užuolaidos liks savo vietose. Nebent jis taip įsidrąsins pajutęs Jūsų meilę, kad pamirš, jog regi tik šešėlius ir galės drąsiai, tvirtai ir be baimės žengti tvirtomis kojytėmis jaukių namų koridoriais bei kambariais.

Iš praktikos žinome, akli gyvūnai puikiai prisitaiko ir prie savo negalios ir prie juos supančios aplinkos.

Katinėlio istorija:

2013-10-14 pakeliui į darbą Vilniaus g. (Vilnius) priešais Salomėjos Neries mokyklą (tiksliau S.Nėries paminklą) kitoj gatvės pusėj pastebėjau prie sienos prisispaudusį katinėlį. Bandžiau paliesti pažiūrėti kas yra, nes nesitraukia nuo žmonių, tačiau dreba, bijo ir agresyviai šnypščia, tad be jokių priemonių, pirštinių ir dėžės jam nedrįsau daugiau judinti, kad nesugalvotu susinervavęs bandyti pabėgti, nes yra akivaizdžiai sužeistas – kažkas yra vienai akiai, be to po juo – balutė skysčio su šiek tiek kraujo. Gal kas nors galėtų kelių valandų bėgyje pasižiūrėti? Be galo gaila katuko, o aš darbe…

http://www.gyvunugloba.lt/lt/help/news.36385

Katinukas po jo radimo glaudėsi ir buvo gydomas veterinarijos klinikos stacionare. Jam pašalinta pažeista akis, pažymėtas, kad kastruotas (pakirpta kairė ausytė).

Deja, mus pasiekė liūdnos prognozės – katinas nemato ir likusia akimi.

Iš pradžių buvo manyta, kad katinukas yra laukinukas, bet paaiškėjus, kad jis aklas, supratome, kad jis tiesiog bijo. Norėjome galutinės diagnozės dėl jo regėjimo, tad apsilankėme pas akių gydytoją. Deja, diagnozė pasitvirtino. Daugiausia ką jis gali matyti – šešėlius dienos šviesoje.

Pavadinome jį Riteriu. Džiaugiamės galėdami pranešti, kad jis apsipranta su savo padėtimi ir nebebijo žmogaus prisilietimų kaip kad anksčiau. Klausosi kalbinamas ir duoda pakasyti žanduką, o tą bedarant atsipalaiduoja ir mėgaujasi.

Skelbimo ID: 16049
Skelbimas sukurtas: 2013-10-23
Paskutinis atnaujinimas: 2020-02-21
Peržiūrų skaičius:
Skelbimas išimtas: 2014-11-29