Labas, mano vardas Ropė ir mane gerieji žmonės rado lakstančią Rūdninkų girioje. Tiksliai nepamenu, bet lyg ir turėjau šeimininkus, nes atvykau į prieglaudą jau mokėdama kelias komandas, bet manęs niekas neieškojo, tai dabar aš tokia kaip ir našlaitėlė likau. Nors… realiai tai dabar belekiek šeimininkų turiu, visus myliu, visus bučiuoju, su visais pasivaikščiot varau. Tai nėra to blogo kas neišeitų į gerą!

Šiaip mylima aš čia, labai mylima. Turiu ir asmeninių savo gerbėjų, kur įsimylėję mane, į kokį žygį vis pasiima. Ten jau aš bandau savo visą fainumą parodyt, kad įsiteikčiau, aimanuoja visi, stebisi, kaip aš dar namų neturiu 😮 Vieną rytą netgi buvau pagrobta iš prieglaudos. Įsodino mane panos į didelę važiuojančią dėžę (ir man rodos, kad zuikiu variau, nes man tai bilieto nepirko) su grotomis ant nosies (antstnukiu, ar kaip ten vadina) ir, primeskit, į Vilniaus gatvę išsivežė. Tik po to supratau, kad mane kaip Lesės atstovę į Organizacijų mugę vežasi. Tai ten irgi dėmesį ėmiau iš visų iš eilės. Nors gal teisingiau skambėtų, kad prie manęs, princesės, eilės norinčių paglostyt rikiavos. Žodžiu, kaip supratot, faina pana aš. Ir draugiška, ir reprezentatyvi, žmonių nevalgau. Ko dar reikia?

Realiai tai norėčiau ir dažniau taip pasižmonėti, išvysti daugiau pasaulio. Man visai patinka važiuoti mašina, tai pasirašyčiau kelionei kokiai. Aš šiaip dar ir aktyvistė tokia, prie sporto panelė, tai būtų labai faina su naujais šeimininkais karts nuo karto ir kokį krosiuką prasibėgt (patirties turiu – labai patiko).

Tai va. Nerealiai svajoju apie jaukius namus su mylinčiais šeimininkais… Aišku, puikiai suprantu, kad man reiktų daug veiklos prigalvot, nemažai laiko skirti, bet aš labai tikiuosi, kad kas nors pasiryš mane pasiimti namo ir mes galėsime tyrinėti pasaulį drauge!