Ne paslaptis, jog daugelis į mūsų prieglaudą patekusių gyvūnų yra daug blogo matę ir patyrę. Bet dažniausiai jų istorijos lieka nežinomos, apie jas galime spręsti tik iš paliktų randų jų kūnuose, įsirėžusių baimių sielose ir pirmų nepatiklių žvilgsių akyse. Bet kartais būna taip, kad istorijas mes sužinome ir negalime likti nuošalyje.
Vienai aktyviai savanorei, prižiūrinčiai ir globojančiai daug gyvūnų savo rajone, paskambino moteris ir papasakojo apie savo kaimyną. Tiksliau – apie jo laikomus šunis. Žmogus mėgstantis piktnaudžiauti alkoholiu ir turintis ganėtinai keistą supratimą apie tai, kaip ir kam auginami šunys. Neva laiko juos pririštus ant virvės, turi jų bent 3, o vienas iš jų gyvena visą laiką uždarytas tamsiame sandeliuke.

Tuomet mus nuvedė iki tvarto, kur kabliuku buvo uždarytos durys. Dar įspėjo būti atsargioms kai atidarysime duris, nes neaišku, kokio baisumo turi būti žvėris, kad jį reikėtų taip slėpti nuo pasaulio. Vos pravėrusios duris padavėme besibraunančiam ir išbadėjusiam snukučiui maisto, kuris akimirksniu buvo surytas. Šuo nepasirodė pavojingas, tad įėjome į vidų. Taigi tas baisus žvėris tebuvo vidutinio ūgio, smėlio spalvos kalytė – didelėmis ir šviesos ilgai nemačiusiomis akimis, nuo išbadėjimo ir sulysimo dar didesnėmis vos oda ir kailiu aptrauktoje galvelėje. Kalytė gyveno tamsiame ir šiukšlių pilname tvarte, buvo nemaitinama, blusos tiesiog siautė po visą jos kailį, nagai buvo peraugę, o ant galinės kojos dar turi išaugėlę, panašią į karpą ar auglį. Uždėjome antkalį ir išsivedėme ją. Jos akys iš pradžių atrodė kažkuo keistos – sunkiai pratinosi prie tiek dienos šviesos. Nuvedėme ją į mašiną ir visą kelionę Sara glaudėstėsi prie manęs, atrodė pralinksmėjusi, pavalgius pilvukas maloniai gurguliavo. Mes ją raminome, kad baisiausia jau praeityje, jai suteiksime naują vardą, būstą, globą ir viltį… Viltį, kad kada nors, o gal visai greitai, ji turės savo, ir tik savo šeimą, savo žmonės, kurie ją mylės, saugos ir rūpinsis – tai, ko ji iki šiol ko gero nėra turėjusi.

Dabar namai ieškomi Sarai – įskaudintai širdelei, kuri nepaisant visko glaudžiasi prie kiekvieno žmogaus, nori būti šalia, kuo arčiau . Ji rami, paklusni ir atidi žmogui – nei už ką nenori jo nuvilti ir jam neįtikti.Prieglaudoje ji jaučiasi neblogai, yra visai linksma, gauna maisto ir auginasi svorį, ir erzinantys parazitai jau išnaikinti.
Jei norite susipažinti ar suteikti namus Sarai skambinkite tel. 861239181 arba aplankykite ją ir kitus beglobius prieglaudoje Buivydiškėse, Klinkų g. 1 (prie vet. gydyklos)