Soni buvo išmesta miške, Miškonių kaime. Įsikūrė mažame mediniame ūkiniame pastatėlyje ir, absoliučiai viena, be jokio palaikymo, atsivedė 4 nuostabius šunelius (liko trys, vienas jau padovanotas). Ten juos maitino, šildė ir vienui viena kovojo už savo bei 4 vaikučių gyvybes su šalčiu bei badu. Soni labai mažytė, bet tokia drąsi ir stipri!

Dabar ji kasdien labai švelniai ir atsargiai glaudžiasi, kai imi ją iš narvo, tačiau greitai skuba atgal pas savo brangiausią turtą. Mažyliai turbūt greit iškeliaus į savo naujus namus. Soni ir vėl liks viena. Dabar jai kaip niekad reikia šiltų namų. Net neabejoju, kad ji greitai pripras prie savo naujo šeimininko, nes dabar matosi – ji vis dar tiki žmonių gėriu ir meile. O kai ji jau pradės pasitikėti, tai mylės besąlygiškai ir bus ištikima amžiams. Prisiekiu. Tokie nuostabūs šunys yra vienas didžiausių turtų gyvenime. Kol kas dar svajojame, kaip Soni galės glaustis prie savo šeimininko. Taip pat kaip tai daro dabar, kai imi ją iš narvo. Tik dažniau.