Svaras atkeliavo iš Sidabrinių kaimo kartu su savo drauge Meška. Kol Meška jau džiaugiasi naujais namais, mūsų Svaras vis dar tikisi, kad vieną dieną ateis ir jo eilė. Būdos gyvenimas įaugęs į kraują, todėl Svaras kartais būna triukšmingas, ypač lauke sutikęs kitus šunis. Tačiau žmonėms jis jokių nuoskaudų neturi – po pasivaikščiojimo mielai prašosi paglostymų, verčiasi ant nugaros ir parodo savo švelniąją pusę. Svaras dar nežino, ką reiškia šilti namai. Tiesa, dabar jis jau žino, ką reiškia miegoti guolyje prieglaudoje, tačiau kaip būtų gera jam patirti ir tikrų namų jaukumą – turėti savo kampelį, savo žmogų ir vietą, į kurią visada norėtųsi sugrįžti. Svaras nori būti šeimos šuo. Nori ilgų pasivaikščiojimų, paglostymų ir žmogaus, kuriam būtų savas. Galbūt jam dar teks mokytis naujo gyvenimo taisyklių, tačiau kiekvienas nusipelno galimybės išmokti, ką reiškia būti mylimam.