Taip, aš tas pats mažylis, kuris išvydęs šį pasaulį daug kentėjau ir net neįtariau, kad ŽMOGUS gali ne tik skriausti, bet ir mylėti. Dabar aš žinau ką reiškia žaisti, loti, vizginti uodegytę, mylėti ir būti mylimam. Po daugelio vizitų pas gydytojus, po reabilitacijos pas globėją namuose, aš jau beveik pasiryžęs iškeliauti į naujus namučius pas mane mylinčius šeimininkus. Esu labai prieraišus, mylintis ir ištikimas savo geradariams šunelis. Žinau, kad dar daug ko reikės išmokti, daug ką pažinti, su daug kuo susipažinti, bet esu įsitikinęs, kad nuo šiol šalia manęs bus ŽMOGUS, kuris mylės, mokys, žais ir glostys. Labai laukiu Jūsų –
manęs mylinčių naujų šeimininkų !
Gavome laiškutį iš Taškelio šeimininkų: „Taskelis laikosi puikiai , vistiek yra bailiukas, nepazistamu neprileidzia prie saves, buna bijo net maiso garso. Tikiuosi kai suags baime isniks 🙂 namuose yra pats narsiausas pasaulyje kai nera nepazistamu, jau spejo sugadini sofke ir stala 🙂 Turi vyresniji broli, kuri kandziuoja kaip gali, ir kopijuoja Salio iprocius , o cia yra nuorada apie Musu Saliuka-meskiuka http://www.lese.lt/lt/gelbejimu_dienorastis/news.2098.
Manau tik meile ir svelnumas gali nugaleti, agresija ir baime. :)”.
Labai labai smagu, kad šiam mažyliui taip pasisekė, didelis ačiū Olgai už kantrybę ir švelnumą!