Ar gi neužburiantis žvilgsnis? Tos gintarinės akys žiūri į Tave, jos laukia, kada jas pastebės… Tai tik paprastas rainiukas, lyg ir nieko neišsiskiriantis… bet tiki, kad atsiras, kas juo susižavės, kas pasakys, tu busi mano draugas – visam gyvenimui! Labai guvus ir žaismingas, labai tvarkingas, o maistukas tinka visoks… „valgai makaronus, duok ir man paragauti, valgai sausainį, duok pauostyti, nes gal ir aš noriu, o jei kokia mėsyte, tai nepamiršk pasidalinti ir su manimi”. Šis niekam neišrankus, visiškai paprastas rainiukas ieško Tavęs. Ir dar… dienos nepradėsi manęs nepaglostęs. O kai grįši iš darbo, patikėk neleisiu, manęs pamiršti, nes juk visą dieną tavęs laukiau. Tad bėgiosiu aplinkui ir paskui, miauksėsiu, kad tik šiek tiek palaikytum ant rankų, kad tik paglostytum.