Šis katinėlis per savo gan neilgą gyvenim jau spėjo pamatyti labai daug. Bet geros močiutės dėka, kačiukas sveikas ir gyvas glaudžiasi pas globėjus ir laukia naujų namučių. O jo istorija gan paprasta ir trumpa. Timas gimė ir užaugo garažų teritorijoje. Ten jautėsi pakankamai saugus, kol toje vietoj nepasirodė vaikai, kurie vejodami katinėlį padarė jam nepataisoma žalą, katukui lužo koja bei neaiškiom aplinkybėm jis yra netekęs pusės ausytės. Tad mačiutei pagailus varkšo katinėlio paprašė mūsų pagalbos. Timui yra apmutuota priekinė kojytė, ilgus mėnesius jis leido tik ant palangės, kiekvienos proceduros metu tekdavo jį primigdyti, tačiau… vieną dieną mums teko įveikti baimę prieš jį, ir jį paglostyti… ir pasirodo jis nėra agresyvus ir laukinis katinas. Jis kaip tik labai meilus ir šiltas katinėlis, kuris tiesiog labai daug prisikentėjo, ką byloja jo gailios akys, kai mato, kad tiesi į jį ranką, bet pajutęs švelnų prisilietimą, malonų paglostymą, atsipalaiduoja ir pradeda murkti 🙂 Mes ji laisvai paimam ant rankų, nors dar laisvai po namus ir bijo bėgioti, tačiau tai ne bėda, su laiku pripras ir prie to 🙂