Na gerai, pripažinsiu – mano priekinės kojytės tikrai nėra pačios gražiausios… Ir toli gražu jaunyste nekvepia. Kartais ir kvėpuoju garsiai, nes turiu problemu su gerklom todėl pasitaiko, kad tenka daug lekuoti iškišus liežuvį. O kailiukas irgi nėra kažkoks ten labai ypatingas… BET!!! Dabar visiškai nuoširdžiai – aš labai myliu žmones! Rimtai, visus visus myliu! Ir kai vaikščiojam su žmogum, tai aš niekur net nebėgu, visada einu šalia, užtenka tik vieno caktelėjimo liežuviu ir aš jau prie kojų laukiu, į kurią pusę suksim. Ir mėgstu važiuoti autobusu, visai nebaisu man, net smagu, sakyčiau. Ai, ir kai maudo mane, arba kai džiovina, labai ramiai stoviu, nesimuistau, nepykstu… Šiaip, daug dar ką moku, kaip ir sakiau, dvikojus baiiisiai myliu, mėgstu atsisukti, žiūrėti į akis ir vizginti uodegytę jiems, jei dar paglosto, tai ir ranką lyžteliu.

O dabar trumpai drūtai – esu Torpis, man jau (o gal tik) 13 metų, esu labai geras šuo, tai atvažiuok į tą mūsų bendrabutį, kur mano narvelis stovi ir daug lojančių kaimynų (Klinikų g. 1), pasiimk pavedžioti, pamilk, važiuosim namo.