Istorija iš tų, kai gyvenime vis nesiseka, bet viltis neblėstančiai veda į priekį. Trepsius gavo savo vardą dėl atsargumo, baimės būti užgautam, nežinojimo, ką atneš ateitis. Jei jis nuo mažens būtų turėjęs rūpestingus šeimininkus, jo vardas galbūt būtų buvęs „Eržilas”, bet, deja, šunelis į prieglaudą atkeliavo iš vieno kaimo, kur buvo visiškai neprižiūrimas, kol jo nepastebėjo neabejingas žmogus. Nors Trepsius yra kelerių metų amžiaus, dėl nepriežiūros jis atrodo gerokai vyresnis. O viską pasako akys…

Trepsiaus akys ispūdingo grožio ir iškalbingumo. Šunelis, regis, akimis pasakoja savo gyvenimo istoriją ir ieško žmogaus, kuris jį apkabintų ir parodytų, kad pasaulis gali būti labai, labai gražus. Nors prieglaudoje jis dar jaučiasi nejaukiai, išėjęs į lauką iškart atsigauna ir tampa puikiu pasivaikščiojimų kompanionu. Šunelis vidutinio dydžio, gražios rudos spalvos, labai draugiškas ir mėgsta būti glostomas. Jis labai laukia atsakingų, rūpestingų šeimininkų, kurie padėtų pamiršti praeities skausmus ir leistų šiam šuneliui pagaliau jaustis saugiai ir būti ištikimam bei meiliam draugui.

Priešistorė:

Trepsius atkeliavo iš vieno kaimo, kur buvo visiškai neprižiūrimas. Vos kelerių metų amžiaus šunelis atrodė gerokai vyresnis dėl nepriežiūros. Trepsiaus gyvenimas pasikeitė, kai jį pastebėjo neabejingas žmogus. Nepavykus rasti namų skelbimų pagalba, šunelis atkeliavo į prieglaudą, kur nekantraudamas laukia atsakingų šeimininkų.