Šunelis pas mus atkeliavo iš Maišiagalos. Juo iki patekimo pas mus rūpinosi mergina, kuri rūpinasi visais, kuriems reikia pagalbos Maišiagaloje – ačiū jai! Tūziką norėjo užmigdyti, nes šeimininkė turėjo 4 mėnesiams gultis į ligoninę ir nebuvo kam juo rūpintis… Tad geroji Maišiagalos beglobiukų globėja išgelbėjo jį nuo ankstyvos mirties. Tūzikas jau garbaus amžiaus, akliukas. Tačiau nepaprastai mielas ir geras. Domisi žmogumi, jo nebijo, mielai eina arčiau, kuomet pradedi jį glostyti (laaabai mėgavosi paausio pakasymu). Tūzikas nedidelio ūgio, gan tvirto sudėjimo vyrukas, kuris dar tikrai nugyventų gražų gyvenimą ne prieglaudoje, o turėdamas savo namus ir šeimininkus!