Kokia gi ji, mūsų Tylė? Manau, atsakymą numanote. Taip, teisingai. Ji – nepastebima. Neišsiskirdama iš būrio kitų globotinukų ryškia išore (yra „tiesiog“ rainiukė), Tylė neatkreipia į save dėmesio ir elgesiu. Ji neatbėgs Jūsų pasitikti, kai praversite kačių kambarėlio duris. Nekalbins, nesiglaustys, nesieks, kad paimtumėte ją į glėbį. Labiausiai tikėtina, kad stebės Jus iš kokios atokesnės kertelės. Jei ją vis tik paimsite ant rankų, ji neišpriešins.
Tikriausiai ką tik nupasakotas vaizdas ir yra atsakymas į klausimą, kodėl per tokį ilgą laiką, kai jau ne viena dešimtis katinėlių (pačios įvairiausios išvaizdos, drąsių ir kuklesnių, meilių ir santūresnių, jaunų ir vyresnių) rado juos mylėsiančius žmones, Tylė tokio posūkio savo tykiame gyvenime nesulaukė. Neretas žmogus turbūt pasakytų: kuriems galams stengtis pastebėti ir įtikti, įtikinti savo gerais ketinimais, kai, ana va, būriai besistengiančių būti pastebėtais, siekiančiais įtikti ir įtikinti katinėlių.

BET. Tylė nedrąsi katytė tik iki tol, kol įgauna pasitikėjimą žmogumi. Tuomet ji parodo kaip stipriai mėgsta glostymus, garsiai murkia, atkiša pakasymui savo pilvuką ir liūdnai žiuri savo gražiomis akimis kai tik nustoji tą daryti.

Katytės ir jos brolių istorija:

Vieną karštą vasaros rytą miško paunksmėje šalia vienos medicines įstaigos tiesiog „iš dangaus” prikrito visas tuntas katinėlių: jaunutė juodaplaukė eilinį kartą truputį nėsčia mamytė ir jos trys paaugliukai.Vakare dar nebuvo, o ryte visi „in corpore”. Švelniaveidės medikės, puoselėdamos gilias lietuviškas tradicijas,liko abejingos-nei maisto, nei vandens. Supratau, kad situacija tokia, kaip visada, t.y arba aš, arba niekas. Taigi pirmiausia su Lesės pagalba sterilizavome mamytę, kurios nėštumas, laimei, buvo dar visai ankstyvas. Po sterilizacijos paleista atgal pas vaikučius, šovė į mišką ir savaitę nesirodė. Tada skęstančio laivo kapitono pareigas perėmė skardžiabalsis rainelis Garsius ir, vos pamatęs tolumoje žmones, imdavo mosuoti visomis savo rankytėmis ir kojytėmis šaukdamas „ei, mes čia, laukiame išsižioję, greičiau visi pas mus”. Sesutė Tylė, pilnai pasitikėdama broliu, kvapą užgniaužusi susitraukia į kamuoliuką, o broliukas Brunis palaimingai vizginasi. Katinėlių gaus kėlė jiems grėsmę. Gera moteris paėmė visus paaugliukus laikinai globai, auklėjo, mylėjo. O dabar jie „Lesėje”.

Tylė nori meilės, glamonių. Tačiau avansu draugystės nedovanoja, reikia nusipelnyti jos dėmesį.

Laukia patikimų šeimininkų.

Katytė visiškai sveika, reguliariai gauna vaistukų nuo parazitų, yra skiepyta, sterilizuota, patikrinta dėl kačių leukemijos, imunodeficito, corona virusų.

Pagrindinės nuotraukos autorius: https://www.facebook.com/linaswashere/
3 Foto: Gabrielius Jauniškis