Vasarą po nuostabių futbolo varžybų keliavome link mašinų, linksmi ir besidžiaugiantys pergale, tačiau… prie mašinos mūsų laukė netikėtas radinys. O gi katytė – Vėtra. Ji blaškėsi po aikštelę vis pribėgdama prie žmonių ir gailiai miaukdama. Neturėjome su savim nieko skanaus, todėl tik paglostėm ir užkalbinome pasiklydusę ir išsigandusę katytę. Tačiau ji mūsų šį gestą suprato kaip kvietimą keliauti kartu. Todėl drąsiai bėgo iš paskos, net užbėgdama į priekį ir smalsiai mus stebėdama. Bandėm ją kalbinti, kad keliautų į saugesnę vietą, tačiau ji tiesiog pradėjo sukti ratus aplink kojas ir viskas. Na ji savo ruoštų padarė viską, kad mes ją paimtume kartu. Įsodinę į mašiną bijojom, kad ji blaškysis ir nerimaus, tačiau jos elgesys tiesog sužavėjo. Ji įsitaisė ant galinės sėdynės, bet netrukus pasistiebė ant galinių letenėlių ir smalsiai stebėjo besikeičiančius vaizdus pro langą. Atsinešus ją iš karto puolėm dėti katytei maistuko, nes manėm, kad turbūt bus stipriai išalkusi, tačiau jos santūrus elgesys ir vėl mus nustebino. Ji kaip grakšti pantera priėjo prie dubenėlio ir saikingai pasmaguriavo. Tad apmasčius jos elgesį pirma mintis „šovusi” į galvą buvo ta, kad ji gal būt pasimetusi ar dingusi kieno nors katytė, o tikrieji šeimininkai jos ieško. Žinoma stebinti mūsų ji taip ir nesiliovė, kadangi ją puldinėjo, kiti globojami katinukai, ji norėdama nuo jų pasislėpti ėmė glaustis vonio, tačiau kategoriškai atsisakydavo būt uždaroma, nes tik uždarius duris, ji užšoka ant rankenos, atidaro duris ir garsiai miauksi. Buvom nuvykę į tą vietą, kur radom katytę, iškabinėjom skelbimus, tačiau niekas nepasigedo jos. Tad jei nori draugiškos, labai protingos ir meilios katytės, ji kaip tik Tau.
Katytė buvo rasta Naujininkuose prie LFF stadijono namų kieme.