Įvairios sterilizacijos akcijos vykdomos jau ne pirmus metus, jas rengia ir veterinarijos klinikos, ir prieglaudos, ir kitos organizacijos. Vis dėlto dar labai dažnai jaučiamas nepritarimas gyvūnų sterilizacijai, esą tai ėjimas prieš gamtą, sprendimas, nepriklausantis žmogui, gyvūno sveikatos gadinimas. Ar iš tiesų sterilizacija yra nesveika, brangu ir nereikalinga, pasakojo „Lesės“ veterinarijos klinikos gydytoja Olesia Dubinkienė.

„Dažnai galvojama, kad po sterilizacijos augintinis tampa tingus ir storas. Taip, gyvūnas tampa kiek ramesnis, nes nebėra veikiamas tiek hormonų. Tačiau būtent dėl tos priežasties jis tampa paklusnesnis, lengviau suvaldomas, gali sumažėti agresija. Po sterilizacijos sulėtėja augintinio medžiagų apykaita, tačiau tinkamai prižiūrint augintinio mitybą, jis netaps nei storas, nei tinginys. Gerosios charakterio savybės niekur nedings“, – sakė „Lesės“ klinikos veterinarė O.Dubinkienė.

Viena svarbiausių priežasčių sterilizuoti savo augintinį yra jo sveikata. Nesterilizuotas gyvūnas verčiamas kentėti visus gamtos šauksmo be atsako procesus, patiria didžiulę įtampą ir stresą, yra sekinamas. Anot O.Dubinkienės, sterilizuotos patelės yra beveik šimtu procentų apsaugotos nuo tikimybės susirgti krūties vėžiu, gimdos bei kiaušidžių vėžiu, pavojingų gyvybei gimdos uždegimų, kurie pastebimi, kai gyvūną išgelbėti būna praktiškai per vėlu. Taip pat sterilizacija apsaugo nuo sekinančių nereguliarių kraujavimų ir netikrų nėštumų.

Augintinio kastravimas apsaugos jį nuo vėliau išsivystančių prostatos susirgimų, prostatos vėžio bei sėklidžių vėžio. Be to, išvengsite patinų muštynių, kurių metu katinai užsikrėčia imuno deficito ir kitais virusais, kuriems nėra vakcinos. Jais gali užsikrėsti ir besiporuojant. Vaistai nuo rujos ją tik nukelia vėlesniam laikui, gali sukelti vėžį. Beje, išvengsite ir pabėgimų iš namų“, – pasakojo veterinarė.

Sterilizuodamas savo augintinį, padidinate galimybę beglobiams gyvūnams surasti naujus namus, taip mažinate beglobių gyvūnų skaičių bei kiekvienais metais utilizuojamų gyvūnų statistiką. Deja, dauguma gimsiančių mišrūnų niekada neras namų – jie žus gatvėse arba mirs karantinavimo tarnybose.

„Ši procedūra nėra tokia brangi, kaip dauguma galvoja. Tai vienkartinė investicija į gyvūno gerovę. Tai sutaupytas stresas, lėšos priemonėms rujos metu, išlaidos veterinarui ir vaistams dėl piktybinių susirgimų. Tai sutaupytos pastangos apsaugoti augintinį nuo nepageidaujamo prieaugio. Ši kaina padės Jums išvengti gėdos dėl nepriimtino augintinio elgesio prieš svečius ir praeivius gatvėje. Sutaupysite laiko ir nepatirsite galvos skausmo, stengiantis išdalyti mažylius“, – patarė O.Dubinkienė.

Vis dėlto didžiausią pasipriešinimą sterilizacijai dažniausiai išreiškia vyrai. Ypač kalbant apie vyriškos lyties augintinius, esą „riešutėlių netekimas sutrypia vyriškumą“. Tačiau patinėlis tikrai nepaklius į liūdesio liūną. Pasak veterinarės, gyvūnas pamiršta, ką turėjo, ir labiau susikoncentruoja į ryšį su šeimininku. Beje, katinai nustoja žymėtis savo teritoriją. Tačiau, pasak „Lesės“ veterinarės, jei katinas kastruojamas vėlai, žymėjimosi įprotis gali nedingti.

„Pavojinga sterilizuoti gyvūnus, kurie turi didelių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, širdies, kepenų ar inkstų nepakankamumą, nes jie gali neatsigauti po operacijos. Tačiau jei sterilizacija vis tiek būtina, pavyzdžiui, gyvūnas serga gimdos uždegimu, jį galima operuoti su inhaliacine narkoze. Mitas, kad seno gyvūno kastruoti negalima. Senyvo amžiaus gyvūnams dažnai atsiranda su gimda ar prostata susijusios patologijos, o kastracija yra vienas gydymo būdų. Nesterilizuoti verta nebent ypatingus veislinius gyvūnus, tačiau gyvūnas niekada neturi tapti gimdymo fabrikėliu“, – kalbėjo O.Dubinkienė.

Net jei manote, kad rasite savo augintinio palikuonims šeimininką, negalite garantuoti, kokius sprendimus jis priims vėliau. Galbūt jis patirs nepriežiūrą, galbūt vėl bus tik dauginimosi fabrikėlis. Viena katė vidutiniškai per metus atsiveda apie 12 kačiukų! Vien praėjusiais metais Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ priėmė 211 gyvūnų. Nuo veiklos pradžios 2007 metais – iš viso 1 572 gyvūnų! Tai tik vieno miesto ir vienos prieglaudos statistika. Visi šie skaičiai galėtų būti žymiai mažesni, jei sterilizacija rūpintųsi ne pavieniai, tačiau visi gyvūnų šeimininkai.