Linkėjimai iš naujų namų nuo Birmos (dabar – Lunos)
Lunos istorija prasidėjusi (galimai) rugpjūtį, iš tiesų buvo nelengva. Dar tik ją pasiėmę (deja, to iš karto nesupratau) turėjau ją labai ligotą ir paliegusią, todėl pirmuosius mėnesius kartu kamavomės nuo ligos prie ligos… Žinoma, ir man kaip šeimininkui pritrūko žinių auginant ją, nes savo ankstesnius augintinius maitindavau prekybos centruose prieinamais pašarais, todėl man to net nesuprantant ji nuo nevisavertės mitybos tik silpo… vis dėlto Lesės klinikos veterinarė man patarė ją pradėti maitinti kokybiškesniu pašaru. Ir džiaugiuosi, kad jos paklausiau! Vos tik pakeistus maistą, ji palengva pradėjo stiprėti, nors vienu metu jau buvau išgąsdintas, kad galiu jos ir netekti… ☹ Ačiū Dievui, taip neįvyko, susidorojom su visomis ligomis, sustiprėjome ir pradėjome augti kartu 😊 Vis dėlto mažutė nuo pat pirmų dienų buvo absoliuti kovotoja. Net ir sunkiai sirgdama lakstydavo po namus kaip vijurkas, jog į ją žiūrint to net neįtardavai. 😊 Dabar mano „mergina“, šiemet švęsianti jau 4 metukus, yra tikra namų ledi – principinga, įnoringa, visko bijanti, bet žingeidi ir smalsi. Nors ir praeities šleifas jos nepaleidžia ir dabar (nuo pat pirmos dienos ji nesileidžia būti nešiojama ant rankų arba jos nepaglostysi, jeigu jinai to nenori), ji džiaugiasi gyvenimu karaliaudama viena namuose (nors buvo bandymų įtaisyti „sugyventinį“, bet deja, nesėkmingai, nes princesė paskelbė bado streiką…😅). Šiai dienai Luna yra guvi, kaip niekad, mėgsta žaisti su kamuoliu ar kitu objektu, kurį gali pajudinti, arba gaudyti snaiges krentančias balkone, o kur dar jos „darbas“ prižiūrėti atskrendančius į balkoną balandžius… 😃 Taip, kad iš paliegusios, su mirtimi kovojusios katytės šiai dienai turiu nuostabią namų puošmeną – putlutę, gražuolę katę su pasakiško grožio akimis! 😍