Linkėjimai iš naujų namų nuo Boso

Sveiki, Spalio pabaigoje bus du metai, kai Tėčio/mūsų namuose gyvena Bosiukas. Ir nors pirmosios dienos pabėgimas į gretimą sporto klubą žadėjo komplikuotą santykių pradžią, tikiu, dabar palikus plačiai atvertas namų duris, Bosiukas nespruktų pro jas kaip tąkart. Dveji metai buvo spalvingi tiek mums, tiek jam. Bosiukas pažino kitus rajono šunis ir net pradėjo lankytis dresūros aikštelėje. Žinoma, trumpomis kojytėmis barjerų neįveikia, bet laiptukais paskui skanuką lekia kaip vėjas. Visai neseniai Bosiukas dalyvavo ir ėjimo varžybose. Asmeninis jo rekordas – 15 tūkst.žingsnių ir medalis ! Įprotis gaudyti balandžius – nedingo. Atsirado ir kitas – vagiliauti sumuštinius arba užpildyti tuščią lovos kampelį. Nors ir ant žemės gerai, nes miegas ten ne mažiau poniškas – su šilta skarele ir dviem sapnų sergėtojom šalia. Dienų be Bosiuko neįsivaizduoja ir Tėtis. Svajoja, kaip po nugaros operacijos vedžios jį pats vienas. Galbūt taip ir bus. Kartu su Bosiuku siunčiame skanukais kvepiančius linkėjimus prieglaudos globotiniams ir nuoširdžiai tikime, kad po kurio laiko, kiekvienas jų taps panašios istorijos herojumi.