Sveiki, Kija perduoda linkėjimus. Pabandysiu trumpai papsakoti, kai jai sekasi. Kija su manim jau du metus. O vis dar atrodo, kad tik vakar su ja kartu keliavom autobsu iš prieglaudos į namus.  Kai tik Kiją pasiemiau pastebėjau, kad ji nemėgsta vaikų, bei vyrų. Čia buvo išūkis, kadangi  turėjo susidraugauti su tėvu ir sunėnu. Mano mamą iškart pamilo ir džiaugsmingai pasitiko ją iš darbo pačią pirmą dieną. Tada supratau, kad čia tikrai mūsų šeimos narys. Jog Kija be baimės prisileistų mane, ar kitą šeimos narį užtruko metus laiko.  Bijojo glostmu, nesimėgavo jais, jai svarbiausia buvo,kad kažkas būtu šalia jos ir nepaliktu vienos. Bet po truputį atsirado pasitikėjimas ir dabar ji pati reikalauja glostymų ir kuo daugiau. Miega būtinai prisiglaudus ir užsiklojusi, nes jei sušala pradeda žagsėti 😀 Labai greit išmoko komandas ir vis mokomės kažko naujo. Taip pat nuo sausio mėnėsio pradėjau gyventi su savo drauge. Ji pati augina du šuniukus (brolį ir sesę). Jie buvo dar visai mažiukai, kai susipažino su Kija. Ji, kaip vyresnioji sesuo (arba, kaip mėgstame sakyti pamotė) išmokė juos atlikti reikalus lauke, kartu mokosi komandų, žaidžia ir pan. Pastebėjau, kad Kija labai myli kates ir visada bando gauti jų dėmesį lauke. Mes su drauge netyčia užmatėm skelbimą, kad du kačiukai(sesutės) ieško namų. Taip mūsų šeimyna pasipildė dar dviem gyventojais. O kiek džiaugsmo Kijai. Jos žaidžia kartu, miega.Kija rūpinasi jomis, kaip savo vaikai ir saugo. Aišku iki šiol Kija prisileidžia ne visus vyrus. Bet turim porą išrinktujų, kurios Kija prpažįsta ir džiaugiasi, kai juos pamato. Su vaikais nedraugaja, vienintelė išimtis yra draugės sesutė,po gero pusmečio jos susidraugavo ir smagiai leidžia laiką kartu