Linkėjimai iš naujų namų nuo Kolto (dabar Lokio)
Lokis (Koltas) pas mus jau metai ir du mėnesiai. Parsivežėm į namus mažą, baikštų, stačiomis ausytėmis ir rudomis akytėmis džiaugsmelį. Prie mūsų ir namų aplinkos priprato greitai. Gyvename nuosavame name, todėl žaidimams ir pasivaikščiojimams vietos yra daug. Po truputį Lokis augo, keitėsi ir tapo labai įdomiu, savo išvaizda vienetiniu šuniuku pasaulyje. Lokis yra pats geriausias draugas. Jis draugauja su penkerių metų anūku, namuose esančiais katinais, labai svetingai priima atostogauti pas mus į kaimą atvykstantį vilnietį mopsą ir nepamiršta vakarais pažaisti su mažais varliukais. Lokis labai nedrąsus, bijo netikėtų garsų, vaikščiojant išsigąsta net numestos šiukšlės. Bet tai, manau, laikina, kol susipažins su visu jį supančiu pasauliu. Lokis labai mėgsta važiuoti mašina. Kol buvo mažiukas įsitaisydavo ant panelio prie priekinio stiklo, kai paaugo, važiuoja man sėdėdamas ant kelių nors aš ir vairuoju. Ilgesnės kelionės metu net užmiega. Kiekvieną rytą ir vakarą vyksta pakasimo procedūra. Rytais – jis geriausias žadintuvas. Bučiniais apdalina visus ir kviečia pradėti dieną. Vakarais jis mane išveda pasivaikščioti, nes labai mėgsta eiti toli, toli ir dar neitais takais. Jis sėdi, žiūri į akis ir ,,kalba“ tol kol nepaimu pavadėlio ir nepasakau einam. Turim patį geriausią draugą. Linkim, kad visi gyvūnai rastu namus!