Sveiki, Tylė ir Marlis siunčia linkėjimų visam „Lesės” kolektyvui! Abu katinai laikosi gerai, maždaug po mėnesio visiškai adaptavosi. Pirmomis dienomis iš savo slėptuvių išlįsdavo tik vakarais, Tylė buvo drąsesnė, Marlis stebėdavo ją ir viską darydavo jai iš paskos. Dabar situacija kiek pasikeitusi – užuodęs gaminamą mėsą ar pan., o kartais tiesiog šiaip, gal norėdamas dėmesio, Marlis pats pirmas atbėga į virtuvę ir daug „kalba” 🙂 Svetimų žmonių, kiek pastebėjome, jis privengia (keli artimieji per judėjimo ir kitus ribojimus turi teisę mus aplankyti, tad buvo progos stebėti ir katinų reakciją). Tylė tikra katė – kai nori ėsti arba apsnūsta, ji nebijo nieko ir džiaugiasi paglostymais, bet kai būna aktyvi, ne visada noriai prisileidžia 🙂 Beje, abu katinukai neatitinka dažno atvejo, kad katės pasirenka vyrus, o katinai – moteris, galima sakyti, kad pas mus viskas yra priešingai. Marlis mane prisileidžia daug labiau, „kalba”, jei jį kalbini ar paglostai, galiu nešioti jį ant rankų. Iš pradžių apie jokius jo paėmimus ant rankų negalėjo būt net kalbos, Tylė buvo daug drąsesnė 🙂 O Tylė, sakyčiau, geriau sutaria su žmona. Abu katinukai yra žaismingi, vakarais ar paryčiais žaidžia abu, na, ir galima pasidžiaugti, kad abu jie išties gerai sutaria. Marlis labai daug šeriasi ir itin mėgsta šukavimą, bet kad išvengtume plaukų gumulų skrandyje, pradėjome duoti jam specialią pastą. Na, o nuo Tylės reikia saugoti kambarines ir gyvas gėles (laimei, nuodingų katėms neturime) – katytė retkarčiais mėgsta pakramtyti būtent jas, o ne specialią žolę katėms 🙂 Abu katinukai apetitu nesiskundžia, bet kadangi turi daugiau vietos aktyviai žaisti, antsvorio tikrai neturi 🙂 Apskritai galime tik pasidžiaugti, kad paėmėme 2 katinus – namuose dvigubai smagiau ir mums, ir jiems abiems 🙂