Čilė (buv. Miša) pas mus jau beveik pusmetį ir iki šiol esam įsitikinę, kad pasiimti ją buvo geriausias mūsų praeitų metų sprendimas.

Ji be galo miela, protinga, graži ir draugiška. Tai visiškas energijos užtaisas, kuris niekada nesibaigia, nesvarbu kiek tą dieną buvo vaikščiota ar lakstyta.

Labai greitai supranta kas galima ir ko ne, greitai mokosi komandas, todėl vienas malonumas su ja lankyti dresūros pamokėles 

Visi sutikti šuniukai yra jos žaidimų ir gaudynių draugai su kuriais išbėgiotas visas Bukčių miškas. Po kiekvieno pasivaikščiojimo grįžus ji pati bėga ir įšoka į vonią, kad nuplautume letenėles. Čilė greit sutarė su namų senbuviu – Jorkšyro terjeru. Kai nieks nemato, jie puikiai miega ant vieno sėdmaišio arba šalia tupi ant terasos ir saugo namus , bet kai tik pasirodom mes – prasideda žaidiminė kova dėl kiekvieno kaulo ar vietos ant fotelio.

Gal todėl, kad visi namai pilni kaulų, džiovintų ausų ar skanukų – namuose per tą pusmetį nebuvo sugadintas nei vienas daiktas, na išskyrus lauko vazonus .Panašu , kad Čilei jie nelabai patiko. Todėl jie buvo tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus . Na bet gal jie ir nebuvo labai gražūs, todėl šiemet labiau teks pasistengti ir tikimės kad nauji vazonai Čilei patiks labiau ir turės didesnį šansą išlikti .

Ačiū Lesei už pačią šaunausią mūsų Princesę !