Sveiki,

Džiugu, kad paklausėte ir kad jums svarbu netgi praėjus nemažai laiko nuo Ozo priglaudimo

Norime labai padėkoti, kad būtent Ozą paėmėme į savo namus. Jis yra mūsų šeimos narys ir sūnaus geriausias draugas (jis taip sako :)). Sūnui 11m. ir jis tą katiną tiesiog dievina, matyt meilė katinams genuose, nes jo močiutė su seneliu ir aš- mama, katinus labai mylime. Grįžęs iš mokyklos jis nesijaučia vienišas, katinas visad šalia.

Ozas irgi labai pritapo mūsų šeimoje . Jis labai geros širdelės katinas, taktiškas, tvarkingas, labai pakalbus Nuolat mus „šnekina” lyg palaikytų pokalbį. Kadangi gyvename bute, sūnus šiltu metų sezonu, su pavadėliu, išveda jį į lauką. Tai jo mėgstamiausia veikla, labai mėgsta vaikštinėti ir galąsti nagus kone į kiekvieną medį .

Dar labai mėgsta visokius skaniukus. Labai taktiškai, bet visad išsireikalauja

Mėgsta nusnausti atsigulęs ant mano krūtinės, prisispaudžia kuo arčiau veido ir labai daug murkia

Vežėme pas veterinarą, dėl jo dešinės akytės, nes kaip žinote, po jo persirgtos ligos, jo akytė taip ir liko „aptraukta”. Vienas geriausių gydytojų, visgi patarė taip ir palikti, nes operacija mažai ką pataisytų. O jis juk mato su ja, kaip per šydą, na kaip tos arabės Taip daktaras sakė .

Įkeliu foto iš jo gyvenimo ir dar kart labai norime padėkoti jums už tokį ypatingą katiną